- apnirtimas
- apnirtìmas sm. (2) → apnirsti: 1. SD73 Nuodus ir apnirtimą savimp apdengdamas, arba slėpdamas brš. | refl.: Nuog veido rūstybės apsinirtimo tavo Mž473. Herodas iš to apsinirtimo užmušdinęs ir pasmaugdinęs est visus bernelius BPI105. 2. refl. K. \ nirtimas; apnirtimas; įnirtimas; sunirtimas
Dictionary of the Lithuanian Language.